NA IR TEGUL - PAUL BOWLES

Paulas Bowlesas (Polas Baulzas, 1910–1999) – žymus kompozitorius ir keliautojas, vadinamas vieninteliu tikruoju Amerikos literatūros egzistencialistu. Bowlesas augo su Edgaro Allano Poe eilėmis, kurias jam skaitė motina. Vėliau jo pasaulį užpildė Thomo Stearnso Elioto poezija, Sergejaus Prokofjevo, Duke’o Ellingtono, grigališkųjų choralų ir bliuzo muzika. Priskiriamas vyresnei rašytojų kartai, Bowlesas darė didžiulę įtaką rašytojams bitnikams: Irwinui Allenui Ginsbergui, Williamui S. Burroughsui, Jackui Kerouacui, Trumanui Capote’i ir kt. Jo kūryboje plėtotos dekadentiškos temos klojo pagrindą bitnikų literatūrai. Didžiąją gyvenimo dalį (nuo 1947-ųjų iki mirties) praleidęs Šiaurės Afrikoje, Bowlesas tapo įtakingu literatūros guru to meto bohemiškajam Amerikos jaunimui. Romano „Na ir tegul“ vyksmas rutuliojasi Tanžere, Tarptautinėje zonoje, dar prieš Maroko nepriklausomybę. Amerikietis Diaras, metęs nuobodžias pareigas prie banko langelio, atvyksta į Maroką vildamasis įsidarbinti vietinėje kelionių agentūroje. Pats Diaras – „mažas žmogus“ be gyvenimo linijų delnuose ir tuščiom kišenėm, ciniškas ir nihilistiškas: Jis mielu noru būtų sutikęs leisti, kad kiekviena nauja diena savimi pasirūpintų pati – ateitis jam nėmaž nerūpėjo. Kliuvinys buvo ne ateitis, o dabartis, artimiausia minutė buvo pikčiausias priešas. Kiekviena tokia tuščia triuškinanti minutė stumtelėdavo jį vis toliau nuo gyvenimo. Diaras susiduria su galinga Tanžero stichija: gaivališkos Maroko gamtos fone skleidžiasi Diaro – „ateities tautos“ atstovo – atsiskyrimas ir vienatvė, ritualizuota kasdienybė ir pabudę giliausi instinktai, galiausiai jį patį sunaikinantys. Juoda avis – genetiniu požiūriu nuo normos nutolusi ir iš bandos išsiskirianti avis, nenaudinga dėl vilnos spalvos, nepasiduodančios jokiems dažams. Laikoma komerciškai nepatrauklia ir nepageidautina. „Baltų lankų“ serija „Juoda avis“ skiriama autoriams nepritapėliams, tabu laužytojams, ieškantiems savitų, bet nebūtinai priimtinų, raiškos formų.