Kaip nufotografuoti erelį?

Šiek tiek žemiau yra straipsnis apie vištvanagio fotografavimą. Praktiškai viskas, kas parašyta,  tinka ir kitų plėšrūnų fotosesijoms, nes čia kaip ir meškeriojant – niekad negali būti tikras, kas užkibs. O dažniausiai tai tenka kulniuoti namo tuščiomis… Šį sykį pasidalinsiu įspūdžiais apie jūrinio erelio fotografavimą. Jūriniai ereliai Lietuvoje – retoka, bet sparčiai plintanti rūšis. Jei prieš […]

Pabraidykim po pelkę

Kur pelkės pradžia? Be abejonės, pelkės neįmanoma įsivaizduoti be vandens. Taigi, pelkė pradeda formuotis ten, kur yra vandens perteklius: daubose su mažai laidžiu vandeniui podirviu arba užaugant sekliems ežerams. Vanduo apsunkina deguonies patekimą prie žuvusių augalų. Tai stabdo puvimą ir augalų masė pradeda kauptis. Paprastai drėgnose vietose auga specifiniai augalai, kurie vadinami durpojais. Taip vadinti […]

Lietuviškos orchidėjos V (pabaiga)

Vasara persirito į antrą pusę. Miškuose, laukuose dar pats žydėjimas, tačiau labiau įsigilinus matyti, kad daugelis augalų , perdavę žiedų estafetę kitiems, jau brandina sėklas. Vėliausiai iš visų orchidėjų žydi skiautalūpiai, sidabriukė, plikaplaiskė, antbarzdė. Pušyninis skiautalūpis (Epipactis distans) Nauja , neseniai Lietuvoje surasta rūšis. Na, iš niekur ji neatsirado, ir seniau gausiai augo sausuose pušynuose, tik […]

Lietuviškos orchidėjos IV

Vasara šiek tiek skuba. Dar iki Joninių spėjo pražysti liepos, spėjome paragauti pirmųjų mėlynių. Paskubėjo pražysti ir mūsų orchidėjos, kurios dažniausiai žydi tik liepą. Taigi, šiame skyrelyje pristatinėju jei dar ne paskutines tai, ko gero, priešpaskutines orchidėjas. Dėmėtoji gegūnė ( Dactylorhiza maculata) – viena iš tų gegūnių, kurias apibūdinant apsirikti tikrai nesunku.  Žiedynas, kurį matote nuotraukoje […]

Nežali augalai (Lietuviškos orchidėjos III)

Mokslininkai gyvąją gamtą suskirstė į tris karalystes : augalus, gyvūnus ir grybus. Tiesa, ribos tarp jų ne visad aiškios ir vienareikšmės. Viena iš išskirtinių augalų savybių įprasta laikyti žalią spalvą ir ją suteikianti chlorofilą – augalų „kraują“. Visgi daugybė augalų puikiausiai išgyvena be šios spalvos. Maisto medžiagas jiems paslaugiai tiekia draugiški grybai. Šie augalai priklauso […]

Į viršų