Apie gamtą #9

Apie gamtą #9
Gamtos knyga

Sausio pabaiga parodė tikrąsias žiemos galias. Iki -28, vietomis iki -30 spustelėjęs šaltukas daugiausiai bėdų pridarė vandens paukščiams, kurių šiemet likę žiemoti netgi daugiau negu įprastai. Daugelis vandens telkinių galutinai užšalo. Vienur kitur prie ledo prišalo ir paukščiai… Ledu dengiasi gulbių antsnapiai. Antys, dančiasnapiai per didžiuosius šalčius stengiasi kuo daugiau nardyt ar bent apsitaškyti vandeniu, kuris gerokai šiltesnis už orą… Prie neužšalusių upių ruožų pasirodo vandens strazdai – šiaurės paukščiai, atskridę į Lietuvą žiemoti. Įdomu stebėti mažytį paukštelį nuo ledo lyties drąsiai neriantį į baigiančios užšalti upės srovę. Šis paukštelis maistu laiko tik tai, ką pavyksta surasti upės dugne… Apie likusias properšas ratus suka ir jūriniai ereliai – juos vilioja čia susitelkę vandens paukščiai. Pastaraisiais metais Lietuvoje ereliai tampa gan įprastais paukščiais, dažnai matomais virš Žeimenio, Kretuono, kitų didesnių ežerų.

Daugelis upelių, net šaltinių per šalčius patvinsta, apsemia aplinkines pievas. Iš šaltinio trykštantis vanduo šaltyje greit atvėsta ir jau už kelių ar keliasdešimt metrų virsta ledu, užkimšdamas upelio vagą. Šaltinis tebesiveržia toliau vis storindamas ledo sluoksnį.

Gausus sniegas apsunkino girios žvėrių gyvenimą. Daugumas jų tapo sėslūs, tenkinasi labai maža teritorija, vengia eikvoti jėgas braidydami po gilų sniegą. Briedžių dienos kelias tesiekia kilometrą ar vos daugiau. Ir vargas tam pušų jaunuolynui, kuriame apsistojo būrelis briedžių…

Netgi tiksliai žinant, kur briedžiai žiemoja, nufotografuoti juos gan sudėtinga: jaunuolynuose matomumo nėra, o žvėrys, pajutę žmogų pabėga iš toli. Vienas iš patikimesnių fotografavimo būdų – iš automobilio. Retkarčiais apvažiuojant briedžių žiemavietes, pasitaiko, juos užtikti prie kelių, o mašinų jie labai nesibaido.

Šernai vaikšto tik nuo vienos šėryklos prie kitos. Iki kovo 1 dar tebesitęsia šernų medžioklės sezonas, bet varymai draudžiami – medžiojama iš bokštelių, tad medžiotojai prie bokštelių šeria šernus. Žvėrims lieka loterija: pasisotinti ar būti sumedžiotiems… Sunkus metas daugeliui žvėrių ir paukščių. Sunkiai klampoja stirnos. Negalėdamos prisikasti iki žemės jos priverstos miegoti ant sniego : peršąla, suserga, žūsta. Radęs nebegyvą pradėjau stebėti, kas prie jos atskris pasimaitinti. Jau antrą dieną prisistatė vištvanagis. Kimšo kiek pajėgdamas ir stengėsi neprileisti kitų paukščių. Kėkštai, krankliai sukinėjosi aplink, bet artintis nedrįso. Tikiuosi vištvanagiui stirnos užteks porai savaičių.

Vasarį ir net kovą dar tebesitęsia paukščių fotografavimas prie lesyklų. Paukščiai jaukiausi ten, kur didesnis žmonių judėjimas. Specialiai paukščius jaukinant, maistą jie ima ir iš rankų, tačiau tada verta pagalvoti ir apie paukštelių saugumą, nes piktavalių žmonių yra visur…

Nuo pirmųjų vasario dienų lapės jau kelia vestuves. Net važiuojant automobiliu, jei labai neskubate ir turite laiko pasižvalgyti po laukus, ir vidury dienos galite pamatyti laputę. Dažniausiai jos tiek užsiėmę peliavimu, kad į pravažiuojančias mašinas nė nežvilgteli. Medžiotojai ar gamtos fotografai dažnai bando lapę prisivilioti. Tam tinka net cypiantis guminis vaikiškas žaisliukas. Viliojama pasislėpus pavėjui nuo lapės, kad ši neužuostų. Užtenka 1-2 cyptelėjimų į kuriuos lapė lyg ir nereaguoja. Telieka apsišarvoti kantrybe ir laukti. Baigusi kapstyti pradėtą pelių urvelį, lapė prisimena garso kryptį ir patraukia viliotojo link.

Stirninams jau paaugo nauji ragučiai. Dabar jie dar nedideli, apaugę švelniais plaukeliais ir labai fotogeniški.

Mėnesio antroj pusėj giedrą, šarmotą rytą beržo viršūnėje suburbuliuoja tetervinas:
– Parduosiu kailinius, pirksiu pačią.

Ilgai dar jis tuos kailinius pardavinės, tik gegužiui sodus išpuošus žiedais, liausis: matyt, galų gale sandoris pavyksta…

Atgyja ir miško kalakutas kurtinys. Kokia žiema bebūtų – ar nuo šalčio tvoros pleška, ar sniego tik vienas kitas lopinėlis, vasario 23-25 kurtiniai sparnais išrėžia pirmąjį rėžį sniege. Artėja tuoktuvių metas. Ir taip net iki gegužės, kai tik giedresni rytai, kurtiniai lankysis tuokvietėse. Kovo baigoj, balandį ten ir nakvos, kol balandžio 16-18, vėlgi nepriklausomai nuo pavasario eigos, tuoktuvės pasieks kulminaciją ir palaipsniui nurims… Sniegas ar lietus, pilnatis ar jaunas, kiek tik stebiu kurtinius, dėliojasi tos pačios datos.