Warning: include(/home/smagiau/domains/skruzdeliukas.lt/public_html/wp-content/plugins/wp-upg/classes/class.AlbumThumbnail.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/smagiau/domains/skruzdeliukas.lt/public_html/wp-content/plugins/wp-upg/wp-upg.php on line 31

Warning: include(/home/smagiau/domains/skruzdeliukas.lt/public_html/wp-content/plugins/wp-upg/classes/class.AlbumThumbnail.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/smagiau/domains/skruzdeliukas.lt/public_html/wp-content/plugins/wp-upg/wp-upg.php on line 31

Warning: include(): Failed opening '/home/smagiau/domains/skruzdeliukas.lt/public_html/wp-content/plugins/wp-upg/classes/class.AlbumThumbnail.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear') in /home/smagiau/domains/skruzdeliukas.lt/public_html/wp-content/plugins/wp-upg/wp-upg.php on line 31
Apie gamtą #5 | ŽALIAS SKĖTIS

Apie gamtą #5

Apie gamtą #5
Gamtos knyga

Mėnesio sutvėrimas – mangutas. Spalio naktimis tai, ko gero, dažniausias pamiškių sodybų svečias. Vadina juos įvairiai: kaimiečiai – jenotais, mokslininkai, pripažįstantys tik dviejų žodžių pavadinimus – usūriniais šunimis. Visgi daugumai šie žvėreliai pažįstami kaip mangutai.

Prieš pusšimtį metų Lietuvon jie atsibastė iš Latvijos ir Baltarusijos, kur buvo specialiai atvežti iš Usūrijos taigos. Paplito tiesiog žaibiškai ir netrukus buvo priskirti prie naikintinų gyvūnų. Šaudė ir gaudė kas tik netingėjo, mat madingas kailis vienu metu kainavo iki 220 rublių (suprask apie 2200 lt). Visgi gyvūnai šio karo nepralošė. Mada baigėsi, kainos krito iki keliolikos litų ir žvėreliai vėl ėmė sparčiai gausėti. Rudeniop pasižvalgius Lietuvos keliuose, suvažinėtų mangutų rasime jau daugiau negu ežių. Ir šis faktas geriausiai atspindi dabartinę žvėrelių gausą.

Mangutai vislūs, atveda apie 10 jauniklių. Šie pirmosiomis gyvenimo savaitėmis būna tokie žiopliukai, kad žmogaus mažai tesibaido. Fotografuodamas juos eidavau nulaužti prieš žvėrelio nosį nukarusios šakutės… Žvėrelis trumpam niurktelėdavo į urvą, o po 5 minučių sugrįždavo, lyg niekur nieko.

Žiemą mangutai miega. Na bent jau turėtų miegoti, jei žiemos būtų normalios. Prieš miegą stengiasi sukaupti kuo daugiau riebalų, tampa stori ir nevikrūs. Pamatę, kad yra persekiojami, dažnai tiesiog krenta ant šono ir apsimeta negyvais.

Spalį, lapkritį mangutai vos pritemus traukia į sodus obuoliauti. Po obelimis išmina pastovius takus. Ne vienas pakliūna palaidiems kaimo šunims, bet kitų žvėrelių tai nesustabdo. Suradus soduose išmintus takus, galima bandyt juos fotografuoti. Žinoma, tamsa – prastas draugas fotografui, bet žinant, kad veiksmas vyksta šalia namų, apšvietimą galima prisiderinti…

Spalio viduryje virš gelsvėjančių beržynų į pietvakarius traukia žąsų trikampiai. Pavasarį traukiančios žąsys pas mus apsistoja beveik mėnesiui, laukdamos, kol Šiaurėje nutirps sniegas. Tuo tarpu rudeniniai būriai tupia tik trumpam, paprastai Žemaitijoje, pasistiprinti prieš skrydį virš jūros.

Kas išskrenda, o kas kelia vestuves. Vestuvių nuotaikos apniko jerubes – miškų višteles. Jos panašios į kurapkas, bet niekad nepalieka miško, kai tuo tarpu kurapkos atvirkščiai – neskrenda miškan, netupia į medžius. Jerubės užsiima teritorijas, sudaro poras rudenį. Medžiotojai bandydavo jas prisivilioti tyliu švilpčiojimu. Patinukas prisistatydavo pasirengęs pakovoti su konkurentu.

Miškuose dar nenutrūksta uogavimo sezonas. Pelkėse gausu spanguolių. Skanios uogos peržiemoja ir išlieka iki vėlyvo pavasario.

Raudonom uogom apsipylęs ir europinis kukmedis. Prieš pusantro šimto metų augęs Lietuvos miškuose, kukmedis ten jau išnykęs, likęs tik sodybų, parkų augalu. Kukmedis panašus į kadagį, tik jo uogos skaisčiai raudonos. Visas augalas stipriai nuodingas, bet uogos (išskyrus kauliukus) saldžios, valgomos. Jei tikėti legendom, kukmedis naudotas lankų gamybai, iš jo virti nuodai strėlių antgaliams apnuodyti… Dabar įrašytas į Raudonąją knygą, kaip Lietuvos gamtoj išnykusi rūšis. Dar tebeauga Latvijoje, dažnesnis pietinėse šalyse.

Kukmedis labai tinka žaliajai statybai. Iš jo formuojamos ilgaamžės gyvatvorės. Krūmai. labai atsparūs karpymui, gerai tankėja ir ilgai išlaiko jiems suteiktą formą. Tinka sodinti ir visiškame pavėsyje, kur kitiems augalams trūksta šviesos. Vakarų Europoje tai vienas mėgstamiausių parkų augalų.