Apie gamtą #4

Apie gamtą #4
Gamtos knyga

Ruduo. Nuo pat pirmųjų rugsėjo dienų žaliajame gamtos rūbe atsiranda geltoni, rausvi akcentai. Netikėtai pagelsta viena kita klevo ar beržo šaka, nors patys medžiai rudens spalvomis pasipuošia tik mėnesiui baigiantis. Į rudens saulėje geltonuojančius medžius taikosi daugelis fotografų. Deja pavyksta ne visiems. Fotoaparatas vietoj ryškiai geltonos fiksuoja drumzliną žalsvai gelsvą spalvą. Ir net Photošopas bejėgis kažką rimčiau pakeisti. Vienas paprasčiausių būdų išgauti skaidrią geltoną ar rausvą spalvą – pasirinkti SCENE režime saulėlydžio nustatymus. Fotografuodami automatiniais ar diafragmos prioriteto režimais kartais tiesiog pamirštame, kad gamintojai siūlo subalansuotus vienai ar kitai situacijai režimus. Tik imk ir fotografuok nesukdamas daug galvos.

Gandrų būriai Lietuvą paliko jau mėnesio pradžioje. Likę pavieniai, dažniausiai ligoti, prastai skraidantys paukščiai liks žiemoti pas mus. Daugumą žiemojančių gandrų priglaudžia žmonės, tačiau vienas kitas paukštis šiuolaikišką šiltą žiemą ištveria ir gamtoje. Praeitą žiemą tekdavo matyti palei melioracijos griovius varlinėjantį gandrą sausio, vasario mėnesiais.

Būriuojasi ir gervės, tačiau jų tvarkaraštis kitoks. Rugpjūčio paskutinėmis dienomis Labanoro girios pelkutėse perėję gervės staiga dingsta. Iš Lietuvos jos neišskrenda, bet renkasi į tūkstantinius būrius palei didįjį gervių migracijos kelią, kuris eina per vidurio Lietuvą. Nuo neatmenamų laikų nusistovėjusios gervių būriavimosi vietos prie Radviliškio (Sulinkių, Tyrulių raistai) bei Pietų Lietuvoje (Novaraistis, Žuvintas). Iki spalio vidurio nesuskaičiuojami gervių būriai maitinasi laukuose, ražienose, o temstant skrenda į pastovias nakvynės vietas, kur atokiuose raistuose, dumblinguose ežeruose nakvoja nutūpusios į seklų vandenį. Taip saugiai praleidę naktį, saulei tekant, gervių būriai vėl pasklinda po aplinkinių kaimų laukus. Vidurio Lietuva, matyt, pasirinkta ne atsitiktinai. Čia derlingiausios žemės, tad ir maisto daugiau. Gervėms tinka tiek grūdai, šaknys, pumpurai, tiek gyvulinės kilmės maistas: pelės, varlės, kurmiai, driežai, vabalai, kitų paukščių kiaušiniai ir jaunikliai.

Rudenėjančiuose laukuose, ražienose, arimuose likusius grūdus renka ir keršulių ar uldukų būriai. Tai miško karveliai. Nuo senų laikų jie – geidžiamas medžiotojo laimikis. Todėl šie paukščiai, iš pažiūros panašūs į naminius balandžius, išlikę labai baikštūs, neprisileidžiantys per šūvio atstumą. Uldukai jau tapę retais, įrašyti į Raudonąją knygą. Keršuliai tebemedžiojami toliau. Laukinių karvelių sparnų apačia tamsi, tuo juos lengva atskirti nuo naminių, kurių sparnų apačia paprastai balta. Keršuliai turi baltą dėmę kakle, uldukai, perintys drevėse, mažesni, pilkai melsvi.

Rugsėjo 10-15 prasideda briedžių vestuvės. Šie didingi mūsų miškų žvėrys neturi savęs verto balso. Savo jausmus išreiškia tik negarsiu stenėjimu: „O – o – o“. Rujos metu briedžiai daug vaikšto, nevengia pasirodyti ir dieną. Kaunasi tarpusavyje. Kartais ateina į purtomo, laužomo medžio garsą, nusprendę, kad medį ragais trina varžovas. Žvėrys aktyvesni, kai miškuose netrūksta drėgmės. Sausringą rudenį briedžių vestuvės vangios.

Rugsėjo pabaigoj prasideda ir elnių ruja. Skirtingai nuo briedžių, elniai turi galingą balsą, tad jų vestuvės labai įspūdingos. Elniai ypač aktyvūs po pirmųjų šalnų. Žvėrys turi savo pamėgtas vietas, kur renkasi iš aplinkinių miškų. Šiais laikais daug elnių laikoma aptvaruose, tad pamatyti, nufotografuoti elnią ar išgirsti jo baubimą nėra sudėtinga. Žinoma, laukinio žvėries vaizdas tikrai įspūdingesnis.

Jau nuo rugsėjo pradžios nuo ąžuolų plumpsi gilės. Mėnesio pradžioj krito tik sukirmijusios, tačiau mėnesiui baigiantis krenta ir sveikos, stambios, sunokusios. Gilės tinka kavai, gyvulių pašarui. Prisirinkus gilių, galima pasodinti ąžuolyną dirvonuojančiame žemės sklypelyje. Sodinti reikia tik ką surinktas giles, nes per žiemą jas išlaikyti daigias gan sudėtinga. Jos arba perdžiūva arba supelija. Derantis ąžuolas – tai vaišių stalas daugeliui gyvūnų: šernams, elniams, voverėms, miegapelėms, pelėnams, kėkštams, riešutinėms.