Apie gamtą #2

Apie gamtą #2
Gamtos knyga

Miškai kasdien pradžiugina naujom dovanom. Pušynai mėlynuoja nuo gausių ir kaip niekad stambių mėlynių. Pagaliau sulaukėme ir grybų. Nuo liepos vidurio Rytų Aukštaitijos šiluose ėmė gausiai dygti voveraitės, paberžiai, raudonikiai. Atsirado ir baravykų. Prinoko avietės. Noksta daugelio kitų krūmų uogos. Į daugelį jų žiūrime skeptiškai : neskanios, nevalgomos ar net nuodingos.Tačiau jei krūmas augina uogas, jis neaugina jų šiaip sau iš neturėjimo ką veikti. Paukščiai lesa ir tas uogas, kurios mums net nuodingos. Atsilygindami jie išplatina šių augalų sėklas.

Gausiai uogomis aplipusius krūmus nesunku išnaudoti fotomedžioklėje. Ten, kur dera pavieniai krūmai ir didelė tikimybė, kad paukštis atskris būtent čia, galima bandyti „medžioti“ strazdus, devynbalses, kitus uogų mėgėjus. Prieš statant slėptuvę verta patirinėti, ar šie paukščiai tikrai čia lankosi. Jei nepamatėte pačių paukščių, lankymosi įrodimu gali būti nulestos uogos, paukščių išmatos. Šie paukščiai nebailūs, slėptuvę galima statyti ir per 3-4 metrus nuo krūmo.

Nuo mėnesio vidurio prasideda stirnų ruja. Stirninai tampa agresyvesni, labiau gina savo teritorijas nuo konkurentų. Dažnai lekia kautis ne tik su akivaizdžiai matomu priešininku, bet atbėga ir į šnarėsį, purtomo medelio garsą . Gamtos fotografai neturėtų praleisti progos pavakarę praleisti pamiškėje ar laukymėje. Stirnos nepasižymi labai gera rega, stovinčio, nejudančio žmogaus dažnai ir nepastebi. Nemato aplinkos ir ėsdamos, nuleidę galvą. Todėl prie jų prisėlinti kartais galima net atvirai. Svarbu sustingti prieš žvėreliui pakeliant galvą. Uosle stirnos nesiskundžia, tad jų tykoti geriau iš pavėjinės pusės ar iš medžiotojų bokštelių.

Liepos mėnesį pievos, pamiškės, miško aikštelės dar pilnos žiedų. Nuo mėnesio pradžios pražydo paprastieji kardeliai (čia ne darželio J) , valerijonai, kiek vėliau –skiautalūpiai, cikorijos, raudonėliai, nakvišos. Nektaringi žiedai vilioja bites, kamanes, drugius, įvairius vabalus.

Sėdžiu prie žydinčios dirvinės buožainės ir stebiu mėgėjus pasmaguriauti medumi. Trys kamanės, vabalai, bando tūpti keli drugiai, bet kiek gi tos vietos ant vienintelio žiedo… Sėdžiu ilgiau, bet kamanės niekur neskrenda. Kažkas čia ne taip. Po gero pusvalandžio viena bando pakilti ir … nusirita į žolę. Kitos tiesiog snaudžia. Taigi jos tiesiog pasigėrė! Panašu, kad buožainės nektaras turi alkoholio ir dalis vabzdžių skrenda čia lyg į kabakėlį. Vieni trumpam (po 100 gr.) ir ramiai nuskrenda. Kiti „prisėda“ ilgėliau, kol nusirita į žolę…

Toliau tęsiu retųjų augalų pristatymą. Kad nesusipainiotų failai ir pavadinimai, neliktų švepli failų vardai, nusprendžiau skirti nuotraukoms po kelias papildomas minutes ir pavadinimus sukelti tiesiai ant jų. Taip bus akivaizdu, kurie gyvūnai, augalai saugotini – įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.