Apie gamtą #11

Apie gamtą #11
Gamtos knyga

Gal tik pačios pirmosios balandžio dienos gamtos fotografui kiek ramesnės. Bet snausti nėra kada: reik patikrinti, kaip laikosi kurtiniai, tetervinai. Balandžio viduryje jų tuoktuvių pats įkarštis. Kurtiniai šiemet kiek paskubėjo: geriausiai grojo, daugiausiai pešėsi balandžio 9- 11 dienomis. Tetervinai darosi vis sunkiau bepagaunami. Panašu, kad jų skaičius katastrofiškai mažėja ir pagrindiniai to kaltininkai sparnuotieji bei keturkojai plėšrūnai.

Apie balandžio 10-12 gamta jau ima puoštis žiedais. Na, šalpusniai jau žydėjo gerokai anksčiau, bet dabar prisijungia blindės, šilagėlės. Blindžių (tai karklo, gluosnio rūšis) žydėjimas ypač svarbus nektaru mintantiems vabzdžiams. Naminėms bitėms tai pirmas gausesnis maisto šaltinis po pusmečio pertraukos. Jei naminėmis bitėmis badmečiu dar pasirūpina bitininkas, tai kamanėms blindžių žydėjimas tiesiog išganymas. Kamanių šeimos rudenį išmiršta. Bitės darbininkės baigia savo gyvenimą spalio rytą šalnos nubalintose pievose prigludusios prie paskutinio dirvinės buožainės ar pievinės miegalės žiedo, gerdamos paskutinius svaiginančio nektaro lašus. Žiemoti lieka tik motinėlės. Jų pavasarį laukia sunkus darbas. Pažadintos pavasario saulės jos landžiodamos po samanas, pelių urvelius, sausos žolės kuokštus susiranda vietą lizdui, pasiuva korį, prirenka nektaro, sudeda kiaušinėlius ir išaugina pirmąją bičių darbininkių kartą.

Balandžio antrą, trečią dekadą pietryčių Lietuvos pušynai pasipuošia šilagėlių žiedais. Vėjalandė šilagėlė –saugomas, į Raudonąją knygą įrašytas augalas. Mėgsta įsikurti šlaituose, pakelėse, ant geležinkelio pylimų. Augalas sunkiai išsilaiko storoje samanų paklotėje, nepakelia kitų žolių konkurencijos, tad renkasi vietas, kur dirva pati nederlingiausia, dirvos paviršius pažeistas technikos ar natūralios erozijos. Šiais metais šilagėlės žydėjo ypač gausiai.

Miškasodžio metu jau galima pasimėgauti pirmaisiais grybais. Dygsta bobausiai. Dėl šių grybų nuodingumo mokslininkai tebediskutuoja. Daugelyje šalių bobausių rinkimas nerekomenduojamas arba draudžiamas. Pas mus įprasta į tai numoti ranka, nors apsinuodijimų retkarčiais pasitaiko. Renku ir aš. Apverdu, pakepinu ir pirštus apsilaižau. Tačiau stengiuosi apsiriboti 1-2 pagrybavimais, nes kai kurių mokslininkų nuomone bobausių nuodai kaupiasi organizme.

Atkuto vandens, pelkių paukščiai. Daugiausia triukšmo kelia sugrįžę rudagalviai kirai. Tūkstantiniai jų būriai plaukioja ežeruose, braido pelkėse, lydi traktorius arimuose. Daugėja ir sidabrinių kirų. Jie dvigubai didesni: maždaug kranklio dydžio. Ir maistas panašus į kranklių, tik kirai dar agresyvesni. Kretuono saloje šįmet įsikūrė apie pusantro šimto porų šių plėšikų, tad greta perintiems rudagalviams kirams, upinėms ir baltasparnėms žuvėdroms, griciukams, pempėms, tulikams, antims teks atiduoti duoklę sidabriniams kirams.

Šių metų pavasaris plačiai užtvindė pievas, tad daugeliui vandens paukščių tikras rojus. Sėkmingai žuvauja pilkieji garniai, vietomis pastebimi ir retieji baltieji garniai. Užlietose pievose turškiasi šaukštasnapės, pilkosios antys, cyplės ir kitos retenybės.